- Bolivia marka UNFPA ukxata
- Estado Actual
- Bolivia markankiri UNFPA ukana taqi proyecto amtanakaru yanapañapa
- Acuerdos y Convenios
- Jakhu jakhunaka
- Anqa markanakampisa kunjama amtanakasa utjaraki
- Internacionales
- REMSAA
- BEIJING 95 - PUSIRI CONFERENCIA MUNDIAL WARMINAKARU YAQAñXATA
- Compromisos de NN UU sobre el Pacto Internacional de Derechos Económicos, Sociales y Culturales - PIDESC
- Madrid + 5
- Objetivos de Desarrollo del Milenio - ODMs
- Wayna tawaqunakaru, taqi kunana yäqawi utjañapatakixa, Iberoamericana uksana aski amtanakapa
- Uraqpachana taqi jaqina askina jakasiñapataki yaqha arunakana qillqata
- Declaración Universal de los Derechos Humanos ukasa yáqatarakiwa
- CIPD - Cairo
- Nacionales
- Internacionales
- Centro de Documentación
- Noticias y Boletines
- Suscríbete ya!!
Respuesta Humanitaria
Presentación

Los países de América Latina y el Caribe sufren un alto riesgo de desastres naturales; en este contexto geográfico, Bolivia es un país vulnerable a sufrir sismos, fuertes lluvias que derivan en inundaciones y deslizamientos de tierra; incendios forestales y sequías.
El impacto de estos desastres naturales sobre la población se ve incrementado por la presencia de asentamientos urbanos construidos en zonas con alto riesgo (ya sea de inundaciones, deslizamientos de tierra o zonas sísmicas). Estas situaciones obligan a un gran número de personas a buscar mejores oportunidades de vida, lo que a menudo se traduce en desplazamientos internos, aislamiento y pobreza, que afectan la salud reproductiva de la población y atentan contra sus derechos humanos.
Los desastres naturales tienen un enorme impacto sobre la vida de mujeres, hombres, niños, adolescentes y jóvenes. Con frecuencia, hospitales y clínicas quedan dañados, destruidos o inaccesibles frente a unas necesidades sanitarias en aumento a causa de la emergencia. Además, tras un desastre natural o emergencia, las personas pierden el acceso a la información acerca de cómo preservar su salud y recibir atención médica de emergencia; mientras que las mujeres siguen quedando embarazadas sin planificarlo o en caso de parto no cuentan con lo más elemental para garantizar un parto limpio.
Las personas desplazadas y desprovistas de la protección y el apoyo de sus familias y comunidades, pueden tornarse más vulnerables a la violencia, a las ITS -incluyendo el VIH-, el abuso y la explotación sexual. Los y las jóvenes también resultan profundamente afectados tras la ruptura de los sistemas sociales y culturales tradicionales, los traumas personales tras la pérdida de miembros familiares, la exposición a la violencia y la interrupción del acceso a la educación.
En estrecha colaboración y coordinación con otras agencias del sistema de Naciones Unidas, los gobiernos, la comunidad donante y la sociedad civil, el UNFPA desempeña un rol esencial para integrar el plan de acción de la Conferencia Internacional sobre la Población y el Desarrollo (CIPD) en cuanto a la preparación para emergencias, la respuesta humanitaria y los procesos de transición.
El UNFPA en Emergencias
¿Chiji utjipana UNFPA ukaxa kunsa luri?
Chiji utjipanxa UNFPA ukankirinakanaxa jaqi masisaru yanapt’añatakixa, chacha warmiru janapt’añataki, k’umara wawanipxañapataki, warminakaru wakiskiri yanapt’atañatakiwa wakicht’asipxi.
¿Chiji utjipanxa warminakaxa kunjama jani walt’añsa uñjasipxi?
- Kunaymana t’aqhisiyata, wawaniptayata, jisk’achata chhuxrinchatawa uñjasipxi.
- Wawani uñjasisa jani wawani uñjasisasa VIH usu katupxaspa.
- Jani munkasawa wawaniptaspa.
- Usuriptasasa jani ukaxa ususxasasa jani walt’añanakawa utjaspa.
- Jani jilsuña tukuykipana wawachasispa jani ukaxa akatjamata usuchjasispa.
- Jani wakiskiri qullirinakawa qullaña yanapxaspa.
¿Kunampisa yanapt’apxtha?
Jani walt’aña utjipana warminakataki yanapt’anaka wakichayañaxa wali wakiskiriwa.
- warminakataki imilla wawanakataki jani juk’ampi chiji utjañapatakiwa ch’amanchapxtha, chijinaka janïra utjkipana jupanakpachpa wakicht’ayasipxañapatakiwa ch’amanchapxtha (chhujlla utanaka wakichayasa, aski amtanakana amuyt’asa, waxt’anaka taqiniru churañataki, juk’ampinaka).
- Aski yänakani wayaqa churapxtha, wawaniñataki q’umanchasiñanaka, warminakaxa jani aynacht’apxañapataki, aliqata jani wawaniptapxañapataki, wawa lurasa VIH usu jani katupxañapatakiwa taqi ukanaxa.
- Amanuta wawaniptayata warminakaxa, suma qullirimpi qullayasiñapatakiwa yanapt’apxtha.
- Wawachasirinakaruxa kit de partoyanapa, wawachayirinakaru jani ukaxa qullirinakaru, ukhama chiji taypina usuri warminakaxa jani t’aqhisisa ususipxañapatakiwa yanapapxtha.
- Chijiru puriri markachirinakaruxa anticonceptivo ukanakxa inakiwa churapxtha, chachanakasa warminakasa jani wawaniñataki uchasipxañapataki, jani usu apkatasipxañapataki, VIH ñanqha usu jani katupxañapatakiwa.
- VIHusu jani katupxañapatakixa kunaymana yatiyawinakampiwa ch’amanchpxtha.
Saluduksatuqina irnaqirinakaruxa kit de profilaxis posterior a la exposición sutini yänak churapxtha, ukatxa ch’amampiki amanuta wawaniptayirinakaxa VIH usu jani katupxañapataki, taqi ukaxa jani jark’aqasisa wawa jathasirinakana jani llakiru puripxañapatakiwa.
Jani walt’añankirinakataki aski iwxanaka
- Jani wawaniñataki yänaka apnaqsta ukaxa, janiwa armasiñamaki. Wawa luraña taypi jani usu katuñataki, jani wakiskipana akatjamata jani wawaniptañatakixa, jark’aqasiña yänaka uchasipxañamapuniwa.
- Sinti chhuxrinchjata usuchjataxa, yanapt’a mayisaxa jucha aytiriru yatiyañamapuniwa.
Jani jark’aqasisa wawa jathasipxsta, jani ukaxa ch’amampiki jani munkiri wawa lurataxa, anticonceptivo ukxa jank’akiwa janïra 72 uruyt’a pasakiptkipana umantasma. Uka qullxa salud utana irnaqiriruwa mayisma.
















